Kiekvienais metais vis daugiau lietuvių namų ūkių atsisako tradicinių šildymo būdų ir renkasi šilumos siurblius. Valstybės parama, augančios dujų kainos ir didėjantis ekologinis sąmoningumas paskatino tūkstančius šeimų investuoti į šią technologiją. Tačiau artėjanti žiema kelia nerimą specialistams, nes ne visi šilumos siurblių savininkai žino, kas nutiks jų namams, kai termometras rodys ekstremaliai žemą temperatūrą.
Praėjusią žiemą kai kuriuose Lietuvos regionuose termometrai rodė beveik -25 laipsnius. Sinoptikai perspėja, kad ateinančiais metais galimi dar šaltesni periodai. Būtent tada paaiškėja, ar jūsų šildymo sistema tikrai pajėgi susidoroti su iššūkiais – ar tapsite vienu iš tų, kurie šąla savo namuose ir skambina pagalbos tarnyboms.
Kodėl šilumos siurblys „nebeveikia” šalčiausiomis dienomis
Problema slypi pačioje technologijos esmėje. Šilumos siurblys nepaverčia elektros šiluma kaip tradicinis elektrinis radiatorius – jis „siurbia” šilumą iš lauko oro ir perkelia ją į vidų. Kai lauke šilta, tai nepaprastai efektyvu. Tačiau kuo šaltesnis oras, tuo mažiau šilumos jame lieka paimti.
Daugumos populiarių modelių specifikacijose nurodoma, kad jie veikia iki -20 arba -25 laipsnių. Bet „veikia” nereiškia „veikia efektyviai”. Realybėje šilumos siurblio našumas pradeda kristi jau ties -15 laipsnių riba. Kai termometras rodo -25 ar žemiau, kai kurie įrenginiai tiesiog persijungia į avarinį elektrinį šildymą – o tai reiškia trigubai didesnes elektros sąskaitas.
Ką nutyli pardavėjai
Perkant šilumos siurblį, dažniausiai girdite apie COP koeficientą – kiek šilumos energijos gaunate už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę. Pardavėjai mėgsta minėti skaičius 4 ar 5, kas reiškia, kad už vieną kilovatvalandę elektros gausite keturias ar penkias šilumos. Skamba puikiai.
Tačiau šie skaičiai galioja esant +7 laipsniams lauke. Kai temperatūra nukrenta iki -20, COP koeficientas kai kurių modelių sumažėja iki 1,5–2. O esant -30 laipsnių – dar žemiau. Praktiškai tai reiškia, kad jūsų „ekonomiškas” šildymas tampa beveik toks pat brangus kaip paprastas elektrinis.
Be to, ekstremalaus šalčio metu išorinis siurblio blokas gali apšalti. Sistema turi periodiškai atitirpdyti – tam naudojama energija, kuri kitaip šildytų jūsų namus.
Kurie modeliai atlaikys Lietuvos žiemą
Ne visi šilumos siurbliai vienodi. Premium klasės skandinaviški modeliai projektuojami būtent šiaurės klimatui ir deklaruoja veikimą iki -30 ar net -35 laipsnių. Jų kompresoriai ir šilumokaitčiai pritaikyti ekstremalioms sąlygoms.
Tačiau tokie įrenginiai kainuoja gerokai brangiau. Daugelis lietuvių, norėdami sutaupyti, rinkosi pigesnius modelius iš Azijos gamintojų, kurių specifikacijos optimizuotos šiltesniam klimatui. Būtent šių sistemų savininkai rizikuoja labiausiai.
Prieš perkant verta atkreipti dėmesį į vadinamąją SCOP vertę – sezoninį efektyvumo koeficientą, kuris geriau atspindi realų veikimą per visą šildymo sezoną, įskaitant šalčiausius periodus.
Kaip apsisaugoti nuo šaltos staigmenos
Specialistai rekomenduoja keletą atsargumo priemonių tiems, kurie jau turi šilumos siurblį arba planuoja jį įsigyti.
- Pirma – turėkite rezervinį šildymo šaltinį. Tai gali būti židinys, dujinis katilas arba bent keli mobilūs elektriniai šildytuvai. Ekstremalaus šalčio periodai Lietuvoje paprastai trunka tik kelias dienas, tačiau būtent tada rezervas gali išgelbėti situaciją.
- Antra – patikrinkite savo sistemos specifikacijas. Jei dokumentuose nurodyta minimali veikimo temperatūra -20 laipsnių, o sinoptikai žada -28, būkite pasiruošę problemoms.
- Trečia – reguliari techninė priežiūra. Tinkamai prižiūrimas šilumos siurblys veiks geriau net nepalankiomis sąlygomis. Prieš žiemą patikrinkite šaltnešio lygį, išvalykite išorinį bloką ir įsitikinkite, kad sistema neturi nuotėkių.
Ar verta nerimauti?
Svarbu suprasti kontekstą: -30 laipsnių šalčiai Lietuvoje yra reti. Per pastaruosius dešimtmečius tokie ekstremumai pasitaikė vos kelis kartus. Dauguma žiemų būna gerokai švelnesnės, o šilumos siurbliai jose veikia puikiai ir tikrai taupo pinigus.
Tačiau klimatas keičiasi nenuspėjamai. Kas anksčiau buvo „kartą per dešimtmetį”, gali tapti dažnesniu reiškiniu. Protingiausias sprendimas – tikėtis geriausio, bet būti pasiruošusiam blogiausiam. Jei jūsų šilumos siurblys yra vienintelis šildymo šaltinis namuose – rezervinis planas nėra prabanga, o būtinybė.
Ar jūsų šilumos siurblys jau yra išbandęs ekstremalų šaltį? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
